Žvėryno tiltas

Vienas dailiausių sostinės tiltų glaudžiai susijęs su Žvėryno, kaip visiškai naujos gyvenvietės plėtra. XIX a. pabaigoje milžinišką žemės plotą dešiniajame Neries krante įsigijo pirklys Vasilijus Martinsonas. Jis užsimojo Žvėryną paversti kurortinio pobūdžio gyvenviete. Žavingam, Neries kilpos apjuostam pušynui su medinėmis vilomis trūko tik patogios jungties su miesto centru, kitaip tariant – tilto. 1892 m. Žvėryną su Gedimino prospektu sujungė ne itin patikimas medinis tiltas. Praėjus keleriems metams pakviestas inžinierius V. Malinovskis, jau pasižymėjęs kitų svarbių objektų, tokių kaip pirmoji Vilniaus miesto centrinė elektrinė, statyba. Gražusis tiltas atidarytas 1907 m. vasarą. Jo pavadinimas atitiko politinį laikmetį, t. y., Rusijos imperijos valdymo epochą, todėl oficialiai jis vadintas caro Nikolajaus tiltu. Vis dėlto po Pirmojo pasaulinio karo šis pavadinimo nunyko ir nusistovėjo Žvėryno tilto vardas.

Verta paminėti, kad Žvėryno tiltas yra seniausias sostinės tiltas per Nerį jeigu vertintume tik jo išvaizdą. Mat nors plačiąja prasme seniausias yra Žaliasis, vis dėlto jo dabartinė versija yra iš 1952-ųjų. O „žvėrynietis“ su mumis sveikinasi dar iš 1907-ųjų. Tolimų laikų aidu alsuoja ir tokia iškalbinga detalė – tai vienintelis tiltas, kurio atramos yra upės vagoje (jei neskaičiuosime seniai uždaryto Bukčių tilto). O jei stebite šį tiltą po Geležinio Vilko „milžino“, čia atsiskleis ir smulkesni praeities masteliai – Geležinio Vilko tilto plotis yra beveik 33 m, o Žvėryno – tik 11,35 m.

Užduotis

Viena viešojo transporto rūšis praeityje važiavo šiuo tiltu, o dabar – nebe. Ji Vilniuje iki šiol funkcionuoja. Kokia tai transporto rūšis (priemonė)?

Atsakymas