Žirmūnų tiltas

XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje Vilnius išgyveno įspūdingą gyventojų skaičiaus augimą. Jį lydėjo nauja didžiulių miegamųjų rajonų statybos banga. Vienas svarbiausių projektų – Žirmūnai. Jis ne tik pranoko ankstesnes statybas savo masteliu, bet ir žymėjo naują sostinės plėtros etapą į anksčiau menkai apgyvendintą dešinįjį Neries krantą. Natūralu, kad dygstant 45 tūkst. gyventojų skaičiuojantiems Žirmūnams, gyvybiškai svarbu buvo gerinti susisiekimą su senuoju miesto centru kairiajame krante, ir nors nuo seno tam talkindavo Žaliasis tiltas, vien jo pajėgumų jau nepakako. Rezultatas – 1965 m. atidarytas naujas tiltas, iš pradžių kartais vadintas tiltu prie Olandų gatvės, kartais – Antakalnio, tačiau galiausiai jam prigijo išgarsėjusio Žirmūnų rajono vardas. Kaip visapusiškai toli 1965-ieji, liudija ir tokia įdomi detalė – tilto statybos kronikose matyti šiandien sunkiai suvokiamas vaizdas – statybininkai su milžiniškais įrengimais ir daugiatoniais blokais sklandančiais virš savo galvų triūsė– apsirėdę marškinėliais be rankovių, paprastomis kelnėmis ir… be šalmų.

Geriausia vieta apžvelgti šį statinį – iš apačios. Nors grakštumu labiau pasižymėjo senesni metaliniai tiltai, vis dėlto ir šiam, vienam gelžbetonio pirmeivių, stengtasi suteikti estetišką išvaizdą. Ne veltui architektų bendruomenėje jam prilipo „šokančio elnio“ pseudonimas – ar pastebite šio statinio formų panašumą į per upę šokantį žvėrį ir Jūs? Tuo tarpu vėlesnių gelžbetoninių tiltų ir viadukų, kurių statybos mastai išties stulbina, išvaizda dažnai būdavo kur kas santūresnė.

Užduotis

Kai kuriuos tiltus puošia įspūdingi skulptūriniai akcentai. Po šiuo tiltu kybo įspūdingas rutulio formos kūrinys, kurio pavadinimas susideda iš dviejų žodžių – „Karališkas …“. Koks yra antras pavadinimo žodis?

Atsakymas