Strateginis tiltas

Pamenate, vienoje iš alėjų prieš valandėlę matytus karinės paskirties pylimus? Metas šią temą pratęsti. Tarpukariu Lenkijos valdžiai fortifikuojant Vilnių, daugelį karinių objektų ėmė jungti ne tik keliai, bet ir naujai nutiestas siaurasis geležinkelis. Jis rangėsi didele miesto dalimi – nuo Burbiškių iki pat Valakampių. Daugiau nei 2 km ilgio atkarpa driekėsi ir Vingyje, o galiausiai ties šia vieta, kur dabar stovite ir regite tris betoninius stulpelius, geležinkelis kirto Nerį ir atsiremdavo į šlaitus Žvėryno pakraštyje.

Nors šio 1930 m. suręsto tilto neliko nė pėdsako, pamėginkime jį įsivaizduoti – jis buvo medinis, 150 m ilgio, su 8 snapus primenančiomis atramomis vandenyje, skirtomis apsaugoti nuo pavasarinių ledonešių, o ant perdangos, be medinio tako pėstiesiems, buvo pakloti ir geležinkelio bėgiai. Šis akylai kariškių prižiūrimas tiltas vadintas strateginiu arba „žemutiniu“ – mat buvo ir „aukštutinis“, Antakalnyje, ties dab. Šilo tiltu. Strateginius tiltus lenkų kariškiai naudojo amunicijos gabenimui traukiniais, tuo tarpu civilių pėsčiųjų judėjimas buvo apribotas. Nors 1944 m. tiltas buvo sunaikintas, po karo sovietai jį atstatė – kurį laiką rekonstruotu tiltu buvo vežamos anglys į pirmąją miesto elektrinę (dab. Energetikos ir technikos muziejus). Nustojus gabenti anglis, tiltu naudojosi pėstieji, tačiau po kelių pragaištingų pavasario potvynių ir ledonešių, tiltas apie 1958–1960 m. galiausiai buvo demontuotas.

Užduotis

Tarpukario pabaigoje, ėmus statyti didžiulį energetikos objektą ir pratęsus siaurąjį geležinkelį, kitoje Vilniaus vietoje buvo nutiestas dar vienas tiltas. Kurioje vietoje jis iškilo?

Atsakymas
Kaip tai veikia?
Apie projektą
Apie „Darnu Group“
Konkursas moksleiviams