Sereikiškių vandenvietė

Nors šalia plytintis sodas vadinamas Bernardinų vardu, viena iš svarbiausių Vilniaus vandenviečių vis dar turi Sereikiškių pavadinimą. Sereikiškėmis (Szereykiszki) gretima teritorija vadinta nuo 1622 m., tad tai – senas toponimas.nSereikiškių vandenvietė – tai gyvas paminklas modernaus vandentiekio istorijai. Dabar mums įprastos sistemos, kai vanduo pumpuojamas iš giluminių gręžinių ir per vamzdynus patenka į mūsų namus, pradžia yra būtent čia. XIX a. pab. miestas augo žaibišku tempu, tačiau jo vandentiekio sistema buvo įstrigusi viduramžiuose. Buvo juntamas poreikis šią vis gilėjančią problemą spręsti. 1895 m. atvykę inžinieriai ištyrė Bernardinų sode slūgsantį vandeningąjį sluoksnį ir pareiškė, kad jo išteklių užteks miesto poreikiams.

Vis dėlto realių darbų dar teko palaukti – mat dar po dešimtmečio ginčytasi, kokį vandenį reikėtų naudoti. Štai inžinierius Šymanskis siūlė naudoti Neries vandenį. Nieko nuostabaus – ir šiandien kai kurių miestų gyventojai geria ne gręžinių, o pravalytą paviršinį vandenį (pvz. dalis klaipėdiečių geria Vilhelmo kanalo vandenį). Vis dėlto 1907 m. buvo pritarta kitam projektui, siūliusiam naudoti požeminius vandens klodus. Remiantis šiuo siūlymu 1912–1914 m. Vilniuje iškilo pirmoji moderni vandentiekio stotis. Ypatingo statinio architektūra taip pat buvo nepaprasta – ne stačiakampiai gretasieniai, o Bernardinų ir Šv. Onos bažnyčias atkartojanti neogotika. Deja, per karą šie eklektiški pastatai buvo sunaikinti – buvusią architektūrą teprimena sargo būdelė, prie kurios dabar turėtumėte būti. Vis dėlto vandenvietė pokariu buvo rekonstruota (tik gerokai kuklesne išvaizda), o ir šiandien tai pilnai funkcionuojantis objektas su siurbliais, gręžiniais, laboratorija ir net vandentiekio istorijos muziejumi!

Vilnios vingis ties Bernardinų sodu. XIX a. pab. Fot. A. Slendzinska. Kretingos muziejus.

Sereikiškių vandenvietės pastatai iki Antrojo pasaulinio karo. Data ir autorius nežinomi. Kultūros paveldo centro Architektūros muziejaus archyvas.

Pokariu rekonstruoti Sereikiškių vandenvietės pastatai, kuriuose šiuo metu veikia „Vilniaus vandenys“. 2023 m. Fot. A. Kazlauskas.

Išlikusi eklektinio stiliaus senosios vandenvietės sarginė. 2023 m. Fot. A. Kazlauskas.

Užduotis

XX a. pradžioje projektuojant šiuolaikinio vandentiekio sistemą, vandens sunaudojimo norma buvo skaičiuojam kiek neįprastai. Buvo imamas ne vienas bendras skaičius kiekvienam žmogui, o skirstoma į vienokią normą „geriausiems“ rajonams ir kitokią – „mažiau kultūringiems“. Kaip manote, kokios šios dvi normos (litrais per parą) buvo?

Atsakymas