Paplaujos tiltas

Ar matote prie Paplaujos tilto, akmeninėje krantinėje įrėžtą 1882 m. datą? Įsidėmėkime ją. Įsivaizduokime, kad veržli, sudėtingiausiais kampais vinguriuojanti Vilnia nuolat ardė krantus, griovė tiltus, nuplaudavo ištisus namus. Nepamirškime, kad vaga buvo ne viena, kaip dabar – kanalai, užtvankos, salos plytėjo gerokai plačiau. Štai vien 1829 m. potvynis sugriovė mažiausiai 5 tiltus! O potvynių būta daug, jie kartojosi metai iš metų. Pavasario ledonešiai kartais pareikalaudavo imtis tokių priemonių kaip gaisrininkų statymas ant tiltų, kad šie kartimis nukreiptų ledo lytis tarp tiltų atramų. Miesto valdžia krantus tvirtindavo pinučiais, velėna, pušiniais rąstais, akmenimis. Vis dėlto dažnai šios priemonės buvo laikinos, todėl brendo metas išties patikimam ilgalaikiam sprendimui. Būtent toks buvo įgyvendintas 1881–1882 m. – pavojingiausiuose upės ruožuose buvo suprojektuotos ir pastatytos akmeninės krantinės. Būtent ši 1882 m. data, esanti virš lietaus nuotekų kolektoriaus, tai ir mena. Tuo pat metu buvo pastatyta naujas Paplaujos tiltas – kaip tik ant jo dabar turėtumėte būti. Apie ypatingą to meto darbų kokybę ilgai kalbėti netenka – praėjo daugiau nei 140 metų, o tiek krantinės, tiek tiltas vis dar nepriekaištingai tarnauja.

Paplaujos tiltas. XX a. pr. Než. aut. nuotr. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.

Paplaujos tiltas. XIX a. 9 deš. Fot. J. Čechavičius. Lenkijos nacionalinė biblioteka.

Užupio vaizdas su senaisiais mediniais krantinių įtvirtinimais. 1840 m. Než. dail. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.

Užduotis

Metalinės tilto konstrukcijos pagamintos ne Vilniuje. Jas tiekė praeityje garsi bendrovė „Lilpop, Rau i Loewenstein“. Kaip manote, kokiame mieste pagamintos šios metalinės konstrukcijos?

Atsakymas