Liubarto tiltas

Tiltai – brangus malonumas ne tik viduramžiais, bet ir mūsų laikais. Žinant šį faktą, turėtų kilti klausimas – o kam reikalingi du tiltai esantys vienas prie pat kito ir iš esmės atliekantys tą pačią funkciją – jungiantys Žvėryną su miesto centru? Atsakymas slypi tame, kad Liubarto tiltas buvo statomas kaip senojo Žvėryno tilto „gelbėtojas“. Prisiminkime, kad pastarasis buvo atidarytas 1907 m., kai dominavo pėstieji ir arklių vežimai, o apie sunkvežimius ar kitą masyvų motorinį transportą dar niekas nebuvo girdėjęs. Tačiau bėgo dešimtmečiai, senuoju tiltu zujo vis daugiau automobilių, prekių sklidinų sunkvežimių, sausakimšų autobusų ir troleibusų. Senojo tilto būklė tapo pavojingai prasta. Nuspręsta jį tvarkyti, tačiau tapo akivaizdu, kad augančiam eismo srautui būtinas naujas tiltas. Kilo išganinga mintis – pastatyti didesnį ir platesnį šalia. Šitokiu būdu 1987-aisiais buvo perkirpta naujojo Žvėryno tilto, dar vadinamo Liubarto vardu, juostelė.

Jei lygintume abu Žvėryno tiltus, turbūt nesuklystume sakydami, kad senasis – tai dailus, bet trapus aristokratas, o štai naujasis – veikiau prakaituotas darbininkas, pasirengęs nešti didžiulę naštą ant savo pečių. Svarbu pridurti, kad šio tilto reikėjo ne tik tam, kad centrą sujungtų su Žvėrynu, bet ir su anuomet naujais didžiuliais rajonais – Viršuliškėmis, Karoliniškėmis ir kitais – išsidėsčiusiais miesto vakaruose palei Laisvės prospektą.