Garlaivis.
Karaliaus Mindaugo tiltas
Daugiau nei du dešimtmečius naujausio per Nerį titulu sostinėje didžiuojasi Karaliaus Mindaugo tiltas. Jo atidarymo metai – 2003-ieji. Pavadinimas primena simboliką – tais metais buvo švenčiamas Mindaugo karūnavimo 750-asis jubiliejus. Statinį galima interpretuoti kaip savotišką triumfo arką vieninteliam Lietuvos karaliui. Beje, tai buvo pirmasis tokios konstrukcijos – arkinis – tiltas visoje Lietuvoje. Tad modernumu jis spinduliavo tiek iš estetinės pusės, tiek iš konstrukcinės. Tiesa, arkinį tiltą Žaliojo vietoje dar XVII a. antroje pusėje mėgino nutiesti italas Frediani, tačiau dėl broko pavasarinis potvynis tiltą pavertė šipulių krūva. Tad naujo arkinio tilto lietuviams teko lauki ilgai – iki pat 2003-iųjų.
Tikru inžineriniu stebuklu tapo vienas iš tilto statybos etapų – arkos perkėlimas virš upės. Vienoje pusėje, dešiniajame krante, konstrukcija buvo stumiama bėgiais, o kitas arkos galas plukdytas upe pontoniniu keltu į kairįjį krantą. Nepaisant sudėtingų procesų ir trumpų terminų, tilto statyba vyko punktualiai, o atidarymas įvyko simbolinę dieną – liepos 6 d. Į iškilmes susirinko net apie 40 tūkst. žmonių. Statinio ilgis 101 m, plotis – beveik 20 m. Įdomu, kad projektuotojai gyrė šį tiltą dėl plačių šalitilčių pėstiesiems ir dviratininkams (regis, dabar jų norėtųsi platesnių), o taip pat buvo numatyta galimybė jo važiuojamąja dalimi kloti ne tik asfaltą, bet ir būsimo modernaus tramvajaus bėgius!
Vyresni vilniečiai pridurtų – anksčiau čia taip pat būta tilto! Ir tai nebūtų melas. 1950–1975 m. per Nerį kone kasmet buvo statomi laikini pontoniniai tiltai – t. y., lynais sujungti plūdurai, apdengti mediniu paklotu. Vienas toks tiltas jungė Žvėryną su Vingio parku, o kitas plūduriavo būtent čia. Deja, 1975-ųjų balandį po koncerto Sporto rūmuose nebaigtą statyti tiltą užplūdo šimtai jaunuolių ir jis… pradėjo plyšti bei skęsti. Daugeliui pavyko išsigelbėti, tačiau 4 žmonės žuvo. Po šios nelaimės Vilniuje pontoniniai tiltai daugiau niekada nebuvo statomi.
Įdomu, kad tiltų chronologiją šioje vietoje galima mėginti atsukti dar labiau į praeitį – statydami dabartinį tiltą, archeologai aptiko medinius polius, kurie galbūt siekia XIV a. ir galėjo būti skirti anų laikų medinio tilto atramai krantinėje.
Užduotis
Šio tilto vietoje XIX ir XX amžiuje buvo prieplauka, skirta praeityje populiariai vandens transporto priemonei. Kokia tai transporto priemonė?