Iš Paplaujos į Paupį

Būdami šioje vietoje galime prisiminti, kad Paupys daugybę amžių vadintas Paplaujos (arba Paplavų) priemiesčiu. Spėjama, kad pavadinimas kilo nuo iš kalno tryškusių ir žemę plovusių versmių. Vandenų gausa nulėmė, kad LDK laikais vietovė tapo vienu svarbiausių sostinės industrinių priemiesčių – kai pagrindinis energijos šaltinis buvo vanduo, natūralu, kad „pramonės zona“ su malūnais telkėsi greta Vilnios. XIX a. antroje pusėje, rikiuotėn stojus geležinkeliui, garo varikliui ir moderniems fabrikams, vandens malūnai pasitraukė į šešėlį ir ėmė sparčiai nykti. Nepaisant to, pramonininkai neapleido Paplaujos – čia iškilo kelios stambios gamyklos, iš kurių labiausiai garsėjo 1870 m. atidarytas Lipskių alaus bravoras ir 1865 m. iškilęs Holšteino odos fabrikas. Sovietmečiu milžinišką teritorijos dalį užėmė elektros skaitiklių gamykla. Jai bankrutavus, rajonas ištuštėjo ir kurį laiką dvelkė niūria postindustrine dvasia. Vis dėlto netrukus buvo imtasi vieno didžiausių šių laikų Vilniaus istorijoje konversijos projektų – šitaip senamiesčio pašonėje (at)gimė XXI amžiaus Paupys. Daugelio vilniečių ir miesto svečių jau pamėgtas rajonas skatina prisiminti, kad ir XIX–XX a. sandūros fotografai, dailininkai, keliautojai pažymėdavo, jog Paplauja – viena tapybiškiausių Vilniaus apylinkių.

Paplauja. XIX a. pab. Fot. S. Fleury. Lietuvos nacionalinis muziejus.

Paplauja, XIX a. pab. Fot. S. Fleury.

Holšteinų odos apdirbimo fabrikas Paplaujos priemiestyje. 1900 m. Než. aut. nuotr.

Vaizdas į Paplaują. 1833–1863 m. Dail. J. Oziębłowski. Vilniaus universiteto muziejus.

Vaizdas į Paplaujos priemiestį. Apie 1900 m. Než. aut. nuotr.

Užduotis

Toliau ramiai žingsniuodami Vilnios pakrantės taku atidžiai dairykitės aplinkui ir pagalvokite, kuris namas (ar namų grupė) Jums atrodo patraukliausiai. Kodėl?

Atsakymas

Užduotis

Statant naująjį Paupio rajoną, 2019 m. buvo atrasti įspūdingi didelio XVIII a. pastato pamatai. Jų fragmentus Paupyje galima pamatyti ir šiandien. Kokio pastato pamatai buvo atrasti?

Atsakymas