Geležinio Vilko tiltas

Šio tilto gabaritai bei nuolatinis ūžesys puikiai parodo, kad jis buvo skirtas ne miestiečiams kulniuoti iš namų į darbą ar renginius, o pirmiausiai, gerokai padidinti miesto transporto pralaidumą. XX a. 8 dešimtmetyje miestas išgyveno ne tik gyventojų, bet ir didžiulį transporto augimo bumą. Siekiant įrengti skersai miestą skrodžiančią greituminę magistralę, prasidėjo didžiuliai darbai, kurių pradžia galima laikyti Savanorių prospekto žiedą, Lazdynų tiltą ir nuo šių vietų pradėtą tiesti Geležinio Vilko gatvę. Šiai arterijai pasiekus centrą, atėjo metas tiltui.

Tiltas atidarytas 1979 m. lapkričio 5 d. Anuomet jis įvardytas kaip plačiausias ir moderniausias Lietuvoje. Dar neregėtas beveik 33 m plotis atspindėjo didžiulį numatomą transporto srautą, o štai modernumą galima suprasti dvejopai. Viena vertus, spauda atsargiai užsiminė, kad tai bus „reikia manyti, gražiausias Vilniuje“ tiltas, kurio forma net primena paukščio sparną, kita vertus, inžineriniai ir konstrukciniai sprendimai išties buvo itin novatoriški. Projektuotojams ir statytojams teko sugalvoti, kaip sujungti du skirtingo aukščio krantus – plokščią kairįjį ir aukštą bei statų dešinįjį. Dėl šios priežasties tiltas nėra visiškai horizontalus, o turi atitinkamą nuolydį. Kitas iššūkis – tai itin sudėtingas dešiniojo kranto gruntas. Tilto statytojus čia pasitiko itin durpingas, dumblėtas ir nestabilus gruntas su aukštai slūgsančiais požeminiais vandenimis. Panaudojus specialią durpių užslogdinimo techniką, pagrindas statybai buvo paruoštas greičiau ir pigiau. Sudėtingus projektavimo ir statybos procesus taikliai apibūdino pasakymas, kad tai buvo „geras inžinerinės drąsos, kūrybinės minties ir profesinio meistriškumo patikrinimas.“

Beje, 1979-ųjų lapkritį atidarytas ne tik tiltas, bet ir iškart už jo iškilęs transporto mazgas su 130 m skersmens dviejų lygiu žiedine sankryža ir viadukais. Tiesa, vieno labai svarbaus elemento šioje didžiulėje magistralėje teko laukti dar ne vienerius metus – tai Geležinio Vilko tunelio po Gedimino prospektu.