Nusileidus prie Neries upės nuo Žvėryno malūno atsidursime priešais plačią ir sraunią Vingio parko rėvą. Čia momentinė Neries upės tėkmė vietomis viršija 1 m/s greitį, tad net įsibridus iki kelių tokioje srovėje išstovėti būtų sunku. Vingio parko rėvoje neršia lašišos ir šlakiai. Iš Baltijos jūros ar net dar tolimesnių Atlanto vandenyno vandenų atkeliavusios, prieš srovę nuo jūros daugiau nei 400 km keliavusios žuvys čia atplaukia pratęsti savo giminės.
Dėl ypatingai ilgo migracijos atstumo nuo jūros, Lietuva gali pelnytai girtis didžiausiomis lašišomis, nes kelionei į nerštavietes joms tenka sukaupti daug riebalų. Iš ikrų išsiritę lašišų jaunikliai upėje praleidžia pirmuosius dvejus metus, o tinkamiausiais šių žuvų jauniklių namais ir tampa sraunios, negausia povandenine augalija apaugusios rėvos. Jas lašišos palieka ir link jūros iškeliauja tik pasiekusios apie 15-20cm ilgį. Ar žinote, kokio dydžio lašišos yra sugaunamos Lietuvoje? Didžiausia Lietuvos vandenyse sugauta lašiša svėrė 40,2 kg ir buvo beveik 1,5 m ilgio. Dažniausiai žvejams pakliūva 6-10 kg svorio ir iki 1,1 m ilgio žuvys. Palyginus su Skandinavijos kraštais, kur vyrauja 3-5 kg lašišos, Lietuva yra didžiųjų lašišų kraštas.
Pabandykite mintyse sudėlioti maršrutą, kuriuo į Nerį neršti atplaukia lašišos.
