Baltasis tiltas

Ar esate pastebėję, kad Baltasis tiltas yra tarsi peraugęs paauglys? Peršokęs Nerį jis ne išsyk nusileidžia ant žemės, o dar kurį laiką sklendžia virš sausos pievos su riedlenčių parku, žaidimų aikštelėmis bei kavinėmis, ir tik greta prekybos centro „CUP“ galiausiai stojasi ant kojų. Kodėl taip yra? Atsakymas slypi tame, kad 7-ajame dešimtmetyje miesto planuotojai sukūrė didingą viziją, pagal kurią naujasis miesto centras persikels į dešinįjį Neries krantą: jame iškils moderniausia universalinė parduotuvė, aukščiausias viešbutis, buitinio aptarnavimo rūmai ir ne tik. Daugelis šių dalykų ilgainiui buvo įgyvendinta – tai tiksliai atspindi dangoraižių sankaupa šalia Konstitucijos prospekto. Vis dėlto vieno įspūdingo užmojo įgyvendinti nepavyko – ten, kur dabar stūkso pieva su sporto aikštelėmis, turėjo būti prakastas kanalas (o Neryje atsirastų sala), arba bent jau įlanka su kaskadomis ir jachtų prieplauka. Vadinasi, tokiu atveju tiltas turėtų peršokti kur kas daugiau vandens nei dabar. Deja (o gal laimei?), ši idėja buvo padėta į stalčius. Nepaisant to, Baltasis tiltas taip ir liko toks ištįsęs, tarsi jo lauktų ilga kelionė virš vandens. Beje, architektai pasižymėjo gailestingumu vilniečių kojoms – suvokę, kad tokiu ilgu tiltu miestiečiai gali pavargti eiti, nuo pat pradžių jo viduryje sumanė įtaisyti kavinių korpusus – jie tilto viduryje iš tiesų ir iškilo.

Baltojo, panašiai kaip ir Šilo tilto, statyba buvo permaininga. Abu pradėti sovietmečio pabaigoje, abu susidūrė su dideliais sunkumais Nepriklausomybės pradžioje, tad abu teko atidaryti kur kas vėliau nei planuota. Baltojo statyba užvirė 1988 m. Per trumpą laiką įrengtos visos 8 didelio skersmens atramos, sumontuotos visos 4 gelžbetoninės tilto angos. Buvo realu, kad jis bus atiduotas naudoti dar 1990 m. Užtrukus žaliavos ir konstrukcijų gamintojo paieškoms, užbaigtuves teko atidėti. Jas dar nukėlė 1993 m. įvykęs incidentas, kai metalo vagys nusuko varžtus, laikiusius metalines sijas… Vis dėlto nepaisant visų sunkumų, 1995 m. ilgai lauktą tiltą pavyko iškilmingai atidaryti. Gražiai šį įvykį nušvietė spauda, rašiusi, kad „po šalta rudens saule sušvito balti tilto turėklai“.